Apie mus

Jei baigėte statybas ir norite įregistruoti statinį (vienbutį, dvibutį, pagalbinio naudojimo pastatą, nesudėtingą statinį ar inžinerinį tinklą) Nekilnojamojo turto registre bei pažymėti, kad jis yra 100 % baigtas, turite pateikti statybos užbaigimo deklaraciją.

Tam reikalingi šie pagrindiniai dokumentai:

• Statinio projektas (jei buvo keitimų arba leidimas negautas per „Infostatyba“);
• Statybos leidimas (jei buvo privalomas);
• Statinio kadastrinių matavimų byla ir topografinis planas;
• Statybos darbų žurnalas (jei buvo pildomas);
• Energinio naudingumo sertifikatas (jeigu privalomas);
• Draudimo polisai (jei privalomi pagal įstatymą);
• Kiti reikiami leidimai ar pažymos.

Išsamų dokumentų sąrašą rasite statybos techniniame reglamente STR 1.05.01:2017, 93 punkte.

Svarbu, kad visi dokumentai būtų tvarkingi, kad baigtumo fiksavimas vyktų sklandžiai ir statybos užbaigimo deklaracija būtų patvirtinta.

Dažnai manoma, kad nebaigtą statyti statinį reikia registruoti tik tada, kai planuojama jį parduoti, įkeisti, vertinti ar atlikti kitą teisinį veiksmą. Tačiau pagal įstatymus, nebaigtas statyti ar rekonstruoti ypatingasis arba neypatingasis statinys ir su juo susijusios teisės turi būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ne vėliau kaip per 3 metus nuo statybos pradžios.

Norint gauti Pažymą apie statinių statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių ir patvirtinti Statybos užbaigimo deklaraciją, dažniausiai reikalingi šie matavimai ir dokumentai:

• Žemės ir pastato kadastriniai matavimai;
• Pastato energetinio naudingumo sertifikatas;
• Sandarumo ir garso klasės testai;
• Priklausomai nuo statinio – NVSC matavimai, techninis energetinis pasas ar kita papildoma dokumentacija.

Norite sužinoti, kas būtina jūsų atveju arba atlikti šiuos matavimus? Susisiekite su mumis – pakonsultuosime ir padėsime!

Ši pažyma reikalinga, kai norima registruoti nebaigtą statyti statinį Nekilnojamojo turto registre arba išregistruoti statinį iš Nekilnojamojo turto registro.

Prie pažymos reikia pridėti šiuos dokumentus:

• Statybos leidimas arba statybą leidžiantys dokumentai;
• Statybos darbų žurnalas (jei buvo pildomas);
• Statinio projekto kopija (arba galiojantys projektiniai sprendiniai);
• Matininko parengta kadastrinių matavimų byla arba kita atitinkama dokumentacija;
• Techninės sąlygos ir kiti dokumentai, įrodančius, kad statyba vyksta be nukrypimų nuo projekto sprendinių.

Kiti dokumentai, reikalaujami pagal statybos techninį reglamentą STR 1.05.01:2017, 102 punktą.

Svarbu, kad visi dokumentai būtų tvarkingi ir atitiktų teisės aktų reikalavimus, kad pažyma būtų patvirtinta ir galėtumėte vykdyti nekilnojamojo turto registro procedūras.

Jei turite klausimų – susisiekite, padėsime!

Ne visus statinius galima tvirtinti statybos užbaigimo deklaracija. Lietuvoje statybos užbaigimo procedūros priklauso nuo statinio kategorijos, jo paskirties, taip pat nuo to, ar tai yra ypatingasis, neypatingasis, ar nesudėtingasis statinys.

Statybos užbaigimo deklaracija taikoma:

• Nesudėtingiems statiniams (pvz., ūkiniai pastatai iki tam tikro ploto, pagalbiniai statiniai, mažosios architektūros statiniai).
• Daugeliui neypatingųjų statinių (pvz., vienbučiai ar dvibučiai gyvenamieji namai, kuriems nereikia gauti statybos užbaigimo akto).
• Kai įstatymuose ar poįstatyminiuose teisės aktuose aiškiai nurodyta, kad pakanka deklaracijos apie statybos užbaigimą.

Statybos užbaigimo aktas (ne deklaracija) privalomas:

• Ypatingiesiems statiniams (pvz., daugiaaukščiai, visuomeninės paskirties pastatai, infrastruktūros statiniai).
• Kai tam tikrus statinius statė ne pagal supaprastintą tvarką, arba kai reikalaujama valstybės institucijų dalyvavimo priėmime.
• Jei statybos leidimas buvo privalomas, ir tam tikrais atvejais, kai buvo atliktas statybos techninis arba projekto vykdymo priežiūra.

Jei turite papildomų klausimų ir norite išsiaiškinti, kas Jūsų atveju yra reikalinga, susisiekite su mumis – pakonsultuosime ir padėsime!

Pilna apimtimi pateiktų dokumentų vertinimas užtrunka 3-5 darbo dienas.

Rekomenduojame atlikti projekto gaisrinės saugos dalies ekspertizę visais atvejais, kai tik ši dalis yra rengiama. Net jei tai nėra privaloma pagal teisės aktus, ekspertizė padeda užtikrinti, kad sprendiniai atitinka reikalavimus, sumažina klaidų riziką ir padidina saugumą.

Paprastai projekto dalies vertinimai trunka iki 5 darbo dienų. Norėdami gauti tikslią trukmę, rekomenduojame susisiekti su mumis ir aptarti konkrečią situaciją.

Gaisrinės saugos auditas apima dokumentacijos (projektų ir kt.) vertinimą, atitiktį reikalavimams, nustatytiems teisės aktais. Taip pat pastato ir sistemų apžiūrą, jų vertinimą. Nustatomi galimi pažeidimai ir trūkumai, kurie suskirstomi pagal rizikos lygį: aukštą, vidutinį arba žemas.

Gaisriniai hidrantai skirti lauko gaisrų gesinimui, todėl jų patikra reikalinga tam, kad būtų galima įsitikinti, ar užtikrinamas tinkamas vandens slėgis (turi būti nuo 0,1 MPa iki 0,6 MPa) ir vandens kiekis (debitas), kaip numatyta projekte pagal pastato paskirtį ir dydį.

Gaisrinių čiaupų, skirtų vidaus gaisro gesinimui, matavimai atliekami nustatyti ar užtikrinamas reikiamas slėgis ir vandens tiekimas pastato viduje.

Taip pat atliekame vandens įvado parametrų matavimus, kurie parodo, kokį vandens debitą ir slėgį realiai gauna pastatas iš vandens tinklų.

Pagal STR 1.04.04:2017 reikalavimus, jei statinys rekonstruojamas ar kapitališkai remontuojamas, būtina pateikti tyrimus apie esamus gaisrinės saugos sprendinius.

Be to, statinio pridavimo metu komisija (taip pat ir priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba) prašo dokumentų, įrodančių, kad hidrantai veikia tinkamai ir vandens įvadai užtikrina reikiamus parametrus.

Visus šiuos matavimus atliekame naudodami specializuotą laboratorinę įrangą, kuri užtikrina tikslumą ir patikimumą.

Jei turite daugiau klausimų ir norite pasikonsultuoti, kokie matavimai yra Jums reikalingi – susisiekime!

Teisingumo ministerija rūpinasi teismo ekspertizės sritimi Lietuvoje. Ji nustato, kokia turi būti šios srities tvarka, prižiūri, kaip ji įgyvendinama, ir padeda užtikrinti sklandų darbą. Ministerija sudaro ir tvarko teismo ekspertų sąrašą, kuriame taip pat yra ir mūsų ekspertai (srityje – statinių, statinių dalių, patalpų ir jų projektų gaisrinės saugos ekspertizė; gaisrų ekspertizė).

Teismo pavedimu kreipiantis į mūsų įmonę prašome pateikti aiškiai suformuluotus klausimus pagal eksperto kompetencijos sritį. Tokiu atveju būtų užtikrintas aiškus darbų apimties įvertinimas ir kainos nustatymas.

Pastato gaisrinė sauga – savininko arba naudotojo atsakomybė.
Statinio savininkas arba naudotojas yra tiesiogiai atsakingas už pastato gaisrinę saugą jo naudojimo metu. Jie privalo užtikrinti, kad visa priešgaisrinė įranga ir sprendiniai būtų tinkamai įrengti, reguliariai prižiūrimi ir atitiktų galiojančius gaisrinės saugos reikalavimus.

Statinio saugumas gaisro atveju priklauso ne tik nuo techninių projektinių sprendinių, bet ir nuo to, ar šie sprendiniai buvo atsakingai įvertinti, įgyvendinti ir tinkamai eksploatuojami. Todėl gaisrinės saugos ekspertizė, atliekama projektavimo etape, ir gaisrinės saugos auditas, vykdomas pastatui esant eksploatuojamam, yra būtini procesai, leidžiantys užtikrinti, kad pastatas atitiktų visus teisės aktų keliamus saugos reikalavimus.

Be tinkamai atliktos ekspertizės ir nuolatinės priežiūros neįmanoma užtikrinti visų svarbių saugumo aspektų. Tiek ekspertizė, tiek auditas padeda nustatyti galimus trūkumus ar pažeidimus, užtikrina, kad gaisrinės saugos sprendiniai būtų įgyvendinti tinkamai, o pats statinys – saugus žmonėms, turtui ir aplinkai.

Taigi, gaisrinės saugos ekspertizė ir auditas nėra vien formalios procedūros – tai būtini procesai, kurių dėka užtikrinamas pastato saugumas visais jo gyvavimo etapais. Aiškus atsakomybės paskirstymas leidžia sistemingai valdyti rizikas ir apsaugoti žmonių gyvybes bei turtą.